- stipinėti
- stipinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ iter. stipti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dybsturti — dỹbsturti, a, o Užv, dìbsturti 1. žr. dybsturiuoti: Staršina dybstura dar po aslą, raštininkas teberašo Žem. 2. intr. vaikščioti ant pirštų, stipinėti: Kada aš dìbsturu, puldinėju, ir negaliu prieiti prie jojo J … Dictionary of the Lithuanian Language
išstipinėti — iter. išstipti 3: Ar anų vaikai mūrus vartė, ar neturėdamys ko ėsti badu išstipinėjo – teip pat nežinau S.Čiurl. stipinėti; išstipinėti … Dictionary of the Lithuanian Language